Ir vėl šypsaisi kreivas lango stikle,
Ir vėl vitražuose ištirps diena,
Romantikų eilėraščiai betiksliai,
Kai miestą apvelka rudens marška.

Suplyšta angelo sparnelis netikėtai,
Kai katedrą užlieja sutema,
Suklupusį ramina tik tyla dulkėta
Ir snaudžiančio altoriaus baltuma.

Migla netrukdo pamatyti tiesą,
Šviesa neleidžia apsigaubt melu,
Gyvenimas geresnis, nei aš galvoju,
O visa kita tai juokingai nesvarbu....