Netobulas, netobulas pasaulis
Ir aš jame jaučiuos netobula,
Klajoja mintys kol nubunda saulė,
O ir išaušusi šviesi diena
Užduoda klausimus man netikėtus
Ir vėlei nerandu sau vietos.

Kokia žmogaus gyvenimo prasmė,
Jeigu negalima pakeisti nieko?
Sutramdyti atodūsį gelmės
Norėčiau, bet pasirinkimo nepalieka.

Užpūsti ugnį, deginančią viltį,
Pakeisti kryptį viesulo baisaus,
Priversti puolusį paukščiu pakilti,
Ar kito skausmą širdimi pajaust.
Nuo neapykantos apsaugoti pasaulį,
Išgelbėt žmogų nuo apgaulės

Tokia gausa man klausimus pabėrė -
Kartojasi vėl viskas nuo pradžių.
Ir vėlei širdį nerimui atvėriau
Blaškausi nerami lig paryčių.

Vėl juodu debesiu atplaukia mintys,
Galbūt nauja diena atneš man viltį?
Ar rytmetį praeivio šypsena šviesi
Man pasakys: - Pasaulis nuostabus,
Jeigu jame esi.