Vadini Tu lig šiol mus vaikais,
Nors seniai mes visi jau užaugom.
O Tu, Mama, anksti pražilai.
Suprantu - per mažai Tave saugom.

Dovanok, jog aplankom retai
Ir laiškų Tau seniai neberašom.
Tu visiems mums atleiski už tai,
Kad suaugę, bet meilės vis prašom.

Neužžėlė gimtinėn takai,
Bet retų apsilankymų - maža.
O prie lango Tu rymai dažnai...
Kaip už tai atiduoti Tau grąžą?