Vakaras meldžiasi sapnams
klausiausiu svirplio aimanos
nakties tyloje griežia liūdesio valsą
žvaigždėtu dangumi nusileidžia vakaro choras
su daina gyvenimui
šviesoje išsimaudo vakarė žvaigždė
priglunda prie skruosto
nusileidžia
lango šešėlio veide laukimas
poroje
sukibusi šakomis
sukasi medžio kamienu tamsa
geliantis rytojaus laukimas
dar pagroki naktibalda mano minčių
lietaus lašas krisdamas suskamba
išsibarsto tyla
graudžiai verkia lietus
šakomis mėnesiena
paberia saują vilties
akių tuštuma sugeria šviesą
iš naujo prisijaukini rytojų