Atvėręs debesį dangus
Ant mūsų apmaudą išpylė:
Nugrimzta rytas – per sunkus,
Per lengvos nuoskaudos – pakyla.

Vijokliais raizgosi tamsa
Ir mano rankų nepaleidžia.
Nenutapysiu daugiaveidžio –
Bandau užklupt tave anfas.

Spalvų mažai: juoda – balta.
Peizažai virsta negatyvais.
Akimirka, kurioj tu gyvas
Iš laiko juostos iškirpta.