Man ne gana nakties
kol mintys kabo
voratinkliais ant lubų
ir karnizų

man ne gana lytėt
žiūrėt ir kvapo
aš noriu išgyvent
atsiminimų

man ne gana dangaus
gilaus it pienas
man ne gana tamsos,
kurčios it garsas

aš ateinu į mus
kaip tu - po vieną
ir išeinu kaip dievas
melstis basas

man ne gana lemties
pečius kur glosto
ir ne gana
akacijų kvepėjimo

aš pažiūriu aukštyn
ir atsigostu
nuo dievo lig manęs
kaip nuo dabar lig niekeno