pabūk v e n e c i j o j...

... p a b ū k –
v e n e c i j o j*
savoj
        pabūk - - -
pabūklo salvė
nors suvėlė
                  laiką
t e n
irklininkas lauks
gondoloj
        kiekvienam
kantrus –
nukels kaip kėlė
per lagūną –
ir tau
ir tūkstančiams
atvers
              vartus

kur tartum
          krikštą**
amžių čiupinėtą
liečiant
mintys sveiko

v e n e c i j o j
savoj

pametęs kaukę
priešais slenkstį
b ū k
antrajam  e g o
kai nebus
j a u
      laiko...


*  ne vien apie J. A. Brodskij V e n e c i j ą mintijant...
** žodis turi ir kitą prasmę – Mažojoj Lietuvoj išdrožinėtas
    iš lentos antkapinis paminklas...
st_a_s