sveika nelauk nepavadinsiu savęs nes šiuo metu
keičiu vardą ir skandinu vabalėlius teprasideda
koncertas tiup tiuriup ša la la kažkodėl nematau
nei vieno smuiko tai ką ten veikia vyrukas su stryku
ant scenos maža mergaitė mokanti plaukti teks
lankytis čia kasdien švelnios stygos gera kartu
koncertuoti bet mano mikrofonas išjungtas
o gal permirko publikai reikia dūžių aš šnabždėsiu
tau į ausį kad perduotum klausytojams visas naujienas
iš upių gyvenimo mes tekame pro miegančias
lygumas ir jų akmenis kai kuriuos skandiname
savo skaidriose seilėse bet leidžiame visiems
plaukti kartu upėtakiai yra mūsų kirmėlės
na bent jau nekanda


tekėki kartu su manim tik prieš srovę čia taip pat
yra gerbėjų jie tyli šimtmečius bet kai pradės ploti
mums įskaus nugaros lenksimės į visas dvi puses
upėtakis ir vyrukas su stryku liks užkulisiuose prie meldų
paskui mums rodys šios beprotybės nuotraukas
o Miyazaki nešios nėgių arbatą
tai bus tikra pilnatis aš netvinau jau pusmetį nors
santakoje prasilenkdavau su Varduva jos purvinas
vanduo išsilaksčiusios natos ir girtas prodiuseris
nesukėlė nė plekštelėjimo


kai ateisi vanduo prasiskirs sukeldamas švarų garsą
gal net melodiją dugnas priskimbčiotas monetų bet
čia jau niekas negrįš ir aš ne gatvės muzikantas
man reikia tik akmenėlių ir šukių kad turėčiau
ką gludinti vasaros naktimis nežinau kur prasidėjau
man nerūpi kur nutekėsiu bet niekada negelbėsiu žvejų
svaidyk lapus į mane ir kankorėžius gali net
paskandinti užgesusį klavesiną gal taip suteiksi
namus prašalaičiams oh crap


vadinasi žalsvas vanduo gali skambėti reikia tik
tinkamo krioklio ir aido patrauki man iš kelio
savo vagą juk nenorime kad vandenys susimaišytų
siaubo neištvers net smulkieji vėžiagyviai be to
žiūrovai per skysti kraujomaišai nagi paskęskim kartu
žinau kaip tai žavi o upės nekeičia vardų kai
keičiasi žmonės tikrai dar pagročiau tau oščiau
lyg nuvarytas smuikelis bet priekyje užtvanka