Nesulaukęs olimpinio starto,
pavasaris lekia banglentėm mylias,
o vėjas, kukliai padažytas į vasarą,
karklus išbučiavęs, už slenksčio nutyla.

Link marių tekėti tvirtai pasiryžę,
kaklaraiščių dryžiais ištįsta upeliai,
sugrįžta į gimtąją pramuštą vagą,
pilnai išnaudoję kredito kortelę.

Dangus išmirkytas E chemikalais,
vanduo ežeruos tarsi kraujas vampyro,
vienišas gandras prie senojo lizdo
meilės šokį moderno kartoja aistringą.

Sielos dubuo vėl vandens prisipildo,
Tavo lūpų skonį tarp šalčių užmiršęs,
pavasario laukiau iš naujo atgimti,
pačiam reikia spręsti, kur skauda labiausiai,
kai grįžti praradęs visų vertingiausią.