įstrigęs tarytum pieštukas
trachėjoj čia niekas nelaukė
ir niekas nebėgo pro šalį
valstybę ar burę nuleidę
nebuvo nes žuvo tik žuvo
mažyčiai minčių emigrantai
vakuuminėj erdvėj susisukę
išsiplėšia mano dūmų plaučius

ir niekam nereikia man
aiškinti žodžio ar burti
iš delno nes pirštai ir taip
nesulinksta net išmaldos
kąsniui kiekvieną sekundę vis
daužos chaoso detalės į
rykliškus šonus tarytum ne
mano tarytum ne dangiška
mana o miltai tik krinta

kiekvieną vis dieną pro
šalį prabėga troleibusas
saulė ir šuo kiekvieną
vis naktį mąstau ar religija
tai ar regėjimas mažas
uoslės apgavimas ar bandymas
merkti akis nuo skaudulio
irgi likimo tylaus paburnojimo
sukandus dantis ir taip
tik ateina naktis

ir taip šunys ir katės
atiduoda likimą ir dusulį
tarsi ne savo
ne mano