ilgulys pažadėjimo
dievagojuosi vandeniui degant
kad negėriau vasario atolo
kad nubalino mėnesio ragą
ne keiksmažodžiai-saldžios glamonės
smėliui gurgiant per gomurį sausą
vėl prisiekiu miškam nekaltybę
baltą drobę tarp ipirštų nuausiu
iš tylėjimo ik begalybės
kirų skrydy žegnojuos prieš vėją
aklą, alkaną, seną ir žilą
už troškimą gyventi ir vėlę
praganytą tarp ažuolynų
vyšnių kekėmis seikėju auksą
šykščiai sėję godžiai šienauja
už save ir kitus atsiklausiu
jei tamsu, kas sutvers šviesą naują?