Girnų kelias
Durų kamaros cypteli vyriai.
Paklodė dulkėta voratinklių
Kraštelį šviesoj kilsteli sunkiai,
Diena grožisi mažu langeliu.
Čiobrelių, liepžiedžių ir mėtų kvapai.
Su tamsa lėtai susidraugauju.
Ten girnų akmuo glostytas kadais,
Suktas mėnulio ir saulės ratu.
Sukos sunkiai ratai akmeniniai
Saują trindami kiečiausių grūdų.
Einu atsargiai praeities laiptais,
Dulkelę miltų likusių randu.
Granito atminty sūrūs takai
Prakaito ir ašarėlių lašų.
Girnoms mergaitė dainavo graudžiai,
Supo vargą ant našlaitės pečių.