Šiandien mintys sunkios,
kaip ūkanoti krantai.
Ir sena skardinė pilna
atvėsusių ašarų.
Mirtinas šaltis vilnija
pirštų galais.
Kaip paklydusi siela nerandu
kelio iš vakaro.

Po aptilusiais gluosniais
sužvarbusios antys.
Driekias voratinklių gijos,
įveikę metus.
Pievoj spanguolės gula
šventais rožančiais,
O aš iš sapno krantų
krentu. Pabundu.

Kai ankstyvą rytą ištuštės
židiniai,
stebėsiu tavo veidu
tekančią saulę.
Vėl prisipildys medaus
ir vaško aviliai.
Diena paslėps už klojimo
vakarykštę apgaulę.