Minkšta žole nubunda kelias,
įpintas rytmečio delne.
Ir mintys žingsniais tyliai velias,
aušros išbalusiam veide.

Pakyla tyliai ryto vėjai
ir pievų žiedlapiais lėtai,
aukštai po dangų skraido vėlei,
namo sugrįžtantys gandrai.