Stotis seniai tuščia.
Žmonių aplink nėra.
Kodėl tu čia? Kodėl aš čia?
Atsakymas abiems nereikalingas,-
stovim šalia ir mes laimingi.
  Kažkur gal eisime kartu,
  kažką žiūrėsim aš ir tu.
  Paskui į stotį palydėsi tu mane
  ir vėl ilgai stovėsim perone,
  kol atbildės traukinys.
  Išsiskyrimo jis gi nesulaikys...
    Ir jei ašara skausmo
    suvilgys tavo skruostą,
    nenusimink,-
    aš ją išgarinsiu
    į druską džiaugsmo,
    į tyros meilės jausmą.