apie nelaimingus
Ten nėra prekystalių, todėl žolininkas tau neparduos vilties. Tik zuja daug murzių vaikų, išsitepusių ne šokoladu ar uogiene, o gyvenimu. Jie visi it vienas dengia savo nuogybę bulvių maišais ir man primena bulviakasį pas senelį, kai mažutėm rankom pririnkusi krepšį bulvių, jas atsargiai po vieną dėdavau į maišą, kad tik užtrukčiau ir nereikėtų vėl griūti į vagą. O šie vaikai pamena, kaip į vagą griuvo jų motina, storulė, kasdien perkanti virvę ir rišanti ją prie gluosnio, nors ir žino, kad nepasikars, nes nei virvė, nei šaka jos svorio neatlaikys. Ten žmonės jums nepatinka, nes niekad nebuvo teatre, neskaitė Maironio, santykių nesiaiškino pas psichologą, nerašė laiškų Kalėdų Seneliui, nes jų panagės pilnos purvo. Jūs jų bijote, nes prisimenate gąsdinantį tėvų toną ir gudrias akis, tariančias, kad tie žmonės nelaimingi.