Vėjo išdaigos
Po sodelį laksto jaunas vėjas –
Rankoje švilpynė ir teptukas.
Kas iškišti nosį vos suspėjo,
Jis dažais aptaško ją netrukus.
Naujas rytas! – švilpia palaidūnas,
Grakščiai palinguodamas į taktą.
Dailios jo manieros, liaunas kūnas
Įperša pasirašyt kontraktą.
Plyšta pumpurai akis išplėtę,
Jų plaukai žaliais dažais pakvimpa.
Avilys išleidžia laisvėn spiečių –
Žieduose te dūzgia rūpestingai.
O vilionės šelmiui nepabosta:
Lekia, krykščia ir pakampėm slepias.
Ašarėlę džiaugsmo nusišluosto
Ir vėl žybsi jo viliokės akys.