Išraut su šaknimis
       reikėtų skausmą,
Kuris dygliais
       apdovanojo sielą.
Jau teisės neturiu
       aš jausti.
Tarsi ruduo geriu
       lietingą gėlą.

Dangus žvaigždes
       po debesim užgeso.
Ir lapą bundantį
       sustingdė.
O saulės spinduliai-
       geltonos kasos
Tarp virpančių beržų
       ir drebulių pradingo.

Žadu vis tiek aš
       darganą išmelsti.
Nors trupinio šviesos
       prašyti ryto.
Nelinkus dar likimui
       nusilenkti.
Sugert nors lašą
       laimės pasiryžus.