Džinas

Ir tu sakai:
"Man tai nerūpi, nes vis tiek kitoks būsiu
Ir kai užaugsiu, gal tada suprasit,
Aš buvau kitoks, būsiu toks kol žūsiu,
Nes aš neseku pėdom, aš it
Naujas lapas, man nereikia Žemės,
Kai aš - istorija ir lygtys!
Floridoj gyvensiu aš susenęs,
Bus lemta man nesunykti!
Man nereik kvailų dalykų
Aukštesni tikslai mano -
Ko jūs taip supykot?
Ką jūs taip išmanot?!
Aš nebijau Jūsų, baimė -
Tai grandinės, aš nesurakintas!
Lietuva - tai kaimas
Niekas čia nekinta.
Aš galiu, man nereikia
Pastangos bevertes tam,
Kam naudoji veltui savo laiką,
Laikas - pinigai, tad greičiau važiuojam
Ten, kur mums smagu,
Kur gera, tarp draugų būti,
Mokytis galėsime vėliau - tai nesunku
Tik, prašyčiau, leiskite man žūti
Taip, kad vėliau suprasčiau-
Nepraleidau šūdams savo laiko
Aš didingas, aš gigantas, o vėliau
Atnešiu aš pasauliui taiką!"


Leisk paaiškinti, brolau,
Kybernetinėj erdvėj sapnai kitokie
Aš seniai tai supratau,
Tu nesupranti - ar suprasi, pone?
Tu ne kamuolį, o savo galvą į žemę daužai
Dėl tavęs verkia, kenčia,
Tau nerūpi - tu per kietas buvai
Ir dar būsi? Tave sukaustę pančiai
Ne grandinės, nes tavo proto ribos
Per toli nubrėžtos,
O širdies teritorija kompiutery pakibo
Po galais, net tavo dainos lėkštos!
Ašaros, kurios turėtų sielą graužti,
Krenta tavo iškaston bedugnėn
Į kurią ir pats garmėsi, jei nespės išaušti.
Tu sakai, tu manai, tu gali,
Bet nedarai. Aš sakau:
"Tu turi",
Bet ar supranti?...
Gal suprasi vėliau.
paukščio sparnai