Bandau vaduot save su pilna vaistų sauja,
Nors tai gyvenimo kokybės nepakeis,
Juk nerimausiu vėl dėl to, ko nerimauju,
Nes šeimynykščiai eis visi savais keliais,

Kurių širdies maldom aš neišgrįsiu -
Ten bus ir vingių, ir klampių duobių,
O man balzamas bus kelionės sėkmės visos
Ir graužatis dėl žingsnių negrabių.

Ką aš bandau minutę šią apgauti,
Piliulę karčią saujoj gniauždama?
Juk nuo budėjimo neduota atsitraukti,
Jei aš esu dukra, žmona, mama.

Gal tik parodo mano vaistų sauja,
Kiek šitos pareigos sveikatos reikalauja.