Laužo šviesa, jau sutemas kedena,
Negailestinga ji kariuomenei uodų.
Švelni liepsna ramiai liūliuoja,
Tave lopšy nevaldomų minčių.

Švelnutis dvelksmas sklaidosi po kūną,
Atpalaiduoja po dienos darbų.
Ugnies liežuviai laižo dangų,
Tamsa apgaubia lyg gaubtu.

Tik retkarčiais nutraukia tylą,
Pelėdos šūksnis toks duslus.
Tačiau palengva akys merkias,
Ir išskrendi išskleidęs, tu sapnų sparnus.