Nepaklausia

Žmogaus gyvenimas trapus
Tartum šarma ant lauko smilgų,
Kai nežinai kas ją nupūs,
Ar išgaruos nuo dvelksmo šilto.

Vis  tolstam, nykstam praeity,
O ateities dienas kiti skaičiuoja,
Gyvenimu džiaugiesi, gyveni,
Bet šalimais antra data alsuoja.

Kalnai gėlių ir kalbos, kalbos, kalbos...
Jose greičiau nuskęsi nė laike,
Tik išsitrins greit visos vardo spalvos,
Paliks vos dvi ilgos nakties rėme.

Drąsiai plaukei veržlioj svajonių upėj,
Aplink šimtai darbų, džiaugsmų,
Viena akimirka ir jau laivelį supa
Istorijos užuteky tingi banga sapnų.

........................................................

Ne, ne todėl liūdžiu, kad esame bejėgiai
Prieš juodą brūkšnį skirto mums likimo,
Kada pavasarį, staiga užgriuvę vėjai,
Be gailesčio žiedus gyvybės skina.

Mylėt gyvenimą – štai kas svarbiausia!
Privalom saugoti kiekvieną jo minutę.
Labai norėtųsi, tik niekas nepaklausia -
Gal pavargai, užteks šioj žemėj būti?
skroblas