Ir teka rytas kol vėsi naktis
po debesynų rankomis nualpsta
ir spurda saulė miego debesy
kai susikuklinę žvaigždynai rausta

Nušluoja vėjas drumzlinus kelius
nuo žydinčių akių mėlynienojų
kol nesiliauji nuostaboje plūst
švytėjimu sujaudinta tikrove