Seniai tavęs karštai neglamonėjau,
Jau baigia šaltis kaustyti jausmus.
Širdis lėčiau vis kraują varinėja,
Ir pučia būties vėjas atšiaurus.

Tačiau tikiu, pavasariui išaušus
Jausmai ir vėl upeliais sualmės.
Ir atsivers padangės skliautas aukštas -
Paukštelių čiulbesio pilna žydri gelmė...