sidabriniai ažūro plaukai
sukasi smulkučiais verpetais
ir gula ant rankų

mano miestas...

vaikų balsai atsimuša
į skersgatvių debesis
ir rimsta metalo gaudesy

mano gatvė...

virpinu langines mėlynais
pirštais nuo dulkių
žvilgsnis laipioja balkonais

mano kiemas

pasiklystu tarpduryje ir žiūriu
į abi puses iš karto su šypsena
o tu visdar netiki

tiesiog mano

ligoti pavasariai krykštauja
ir draskosi knygų puslapiuse
kai deginu

tavo džiazas

vilioja iš manęs spurdesius širdies
po truputį linksta sienos
kol galiusiai užgriūva

džiaz(a)men