Pavasariniai vėjai švilpia,
Ir aš sau švilpauju kaip moku.
Visi be proto išsiilgę
Pavasario ir linksmo juoko.

Ir aš skrendu lyg būčiau vėjas
Net kojos žemės nebeliečia.
Stveriu į glėbį, ką norėjęs,
Kad išbučiuoti tik suspėčiau.

O šelmis vėjas kaip padūkęs
Net trilinkas per sodą lekia,
Kur tolimiausiame kamputy
Šakelė pumpurėlį slepia.

Ak, paslaptis pavasarinė
Kiekvieną mūsų paviliojus!
Lenktynės – tarsi geras vynas,
O žemė – tikras meilės rojus!