Nerašyk man į Katynę
nerašyk man į Katynę ten nebus manęs tik šešėliai laiko klaidžios rūkuose
šiandien tu išbūrei laikrodžiai sustojo tris kartus pasukęs liepsnose miriau
čia spygliuotos vielos ir dalia belaisvio
aš kulkos klajūnės bučinio meldžiau
kaip ilgai klajojau miškuose glaudžiaus
mano alkis slėpės duonoje sausoj
siela mano verkė
audeklą raudoną laikas tiesė
aštruma spygliuota slėpė mano kūną
aš liepiau tau gelbėt ir surasti kūną bet bejėgis laikas klupteli iš naujo
tris kartus ratu
kaip tada
akyse tamsa
rankoj žemės sauja
o rūkai bastūnai vėl mane apklojo
nerašyk man į Katynę ten manęs nebus lūdesys tik klaidžios slėpsis rūkuose
parašyk kai būsi Krokuvos širdį kai pražys dar kartą Vavelio magnolija
Varšuvos gatvelės skendi liepsnose
Vavelio magnolija buria žieduose
žiedlapiais nusėja primena iš naujo
parašyk kai skleisis žiedlapiai rausvi
laikas vėl išsėjo
laikas vėl išskyrė
aš rašau tau laišką
pridedu žibuoklių mėlį
lietumi pravirksta debesys dangaus
žemė nusiprausus skendi žieduose
tik rūkai Katynėje glaudžia vėl tave
susupau drobulę
spalvinu sapnus
skleidžiasi magnolija
žvaigždės naktyje
kuoruose bažnyčios varpas nuskambėjo
išsiunčiau žibuoklių mėlynas akis
vėl skaitau iš naujo
vėl skaitau naujai
nerašyk
man
į
K
A
T
Y
N
Ę