Waterloo

Waterloo mano mūšis liks tiltu,
pro užtrauktas užuolaidas lango
lyg išblukusiam filme
horizontas sudegintas žaibo,
žolė sidabru pabarstyta,
pasadoblio ritmu prie upokšnio
susituokti ruošiasi gervės,
neišgydyto skausmo terApija
atsiskleisti pasaulis nusprendžia.

Tamsą gali įveikti ir žvakė,
jeigu saulė per daug ima šviesti,
būties muzika sugeria orą,
ir akvariume miršta žuvytės,
visada kažko juk netenkam,
pasilieku keleiviu be bilieto,
pasiklystu tarp medžio
ir vienišo paukščio,
nes atgal neišmokau sugrįžti.
Žilvinas