Ištirpsta svajos kaip ir laikas,
tik lieka raukšlės paakiuos.
Kažko tikies, kažko vis lauki.
Gal tęsinio? O gal pradžios?

Dienų tėkmėj leki apsvaigęs,
kol nepastato ženklo „Stop“.
Prabėga metai baisiai staigiai,
tik brūkšt – ir vėlei nuo pradžios.

Vardų, minčių, darbų drabužiuos
net nematyti, kur Esmė.
Tarytumei ne tu čia būtum,
o būtų laiko tik Giesmė.