Ar jauteisi kada nors toks pavargęs,
Kad net oras gerklėje užstringa?
Ar jauteisi sotus vakarienės nūdienos,
Kurios atsisakei ir nevalgei niekados?

Ar ilgiesi rudens lapų kruvinų,
Kuriuos kadaise kojomis mynei?
Ar prisimeni smėlio pilį pajūry,
Kurią su šypsena veide supylei?

Kodėl vis vaikštai tuo smėlėtu takeliu,
Pro kapą laiko bergždžiai nužudyto?
Nagi, pasakyk man, negi sunku?
Kodėl tavo lūpose šypsena nuvyto?

Nesakai nieko, tyli.. pamiršai turbūt,
Kaip kadaise vienas kitam ranka mojom,
Taip ir liksiu stovėt – vienmarškinis,
Įsmeigtas į šaltą cementą po tavo kojom.