Jeigu batalijas triukšmingas prasklaidysim į šalis,
Iš mūsų likęs bus tik nuteriotas laukas.
Aš vis dar upė, bet ar gert gali,
Jei džiaugsmo gaišenos manim į niekur plaukia?

Ar bus dar rytas, kai dangaus žara
Nepasilies kaip geistas priešo kraujas,
Švytės veide vėl šypsenos giedra,
Bus sena - sena, na, o nauja - nauja?

Ar bus diena, dalyti ne aukas,
Ne žvangint ginklais, stumdantis prie sosto?
Kai tapti dovana ir vėl galės bet kas -
Tegul nevalgomas, nepirktas, neužuostas?

Ar bus vėl vakaras ne dėl mirties tylus
Ir ne todėl, kad baigės gražūs žodžiai?
Kai tu galėsi prie manęs priglust
Ir versmę nedrumstą vėl gersi godžiai, godžiai?

Tačiau ataidi ginklų žvangesys
Ir skausmą kenčiančio nesąmoningas riksmas.
Apakus mūšy klausiu - ar esi?
Kol suprantu - jau niekas nebevyksta.

Ar kas laimėjo? Ne, tokių nėra.
Beprasmės kovos ir beprasmis būvis.
Dangaus kraštely liejasi žara.
Ir plūduriuoji tu manyj. Jau žuvęs.