Uostau popierių - dylančio rašalo pėdsakais
čeža lapai - kaip ruduo šnara lietų.
Kvapas - vakaro? Kapo mirusio laimės skaitvardžio brolio?
Nuskendusios  laumės plaukų? Sudaužyto maldų malūnėlio?
Ant šaligatvio runom įmintos paslapties -...
Supelijo rašmuo, virto dulkėm sonetai.
Tik toli paribėm dar sušūkauja laiką kvailys somnambulas.
Akys dega, žarijas gena vėjas.
Ir rugpjūčio speiguos juodas lapas pražyla.