Pažvelk.....
Už to arimo baigias mano atmintis
Mane tenai pasėjo ir nupjovė
Sulipdė duonon
Kaktoje įspaudė kryžių
Peržegnojo
Sakė eik
Dabar nuplaus netikrą krikštą vyturys tau
Savom giemėm kantičkose neįrašytom
Užvers vagavarys  pavasario išbrinkusia gyvybe
Kad rudenį skalsa namo pareitum
Dar vakarui kvėpuojant paruginėm išgiedotom moterų
Kad būtum sotūs mes
Ir rimtim galėtume dalintis
Nemėtydami viens į kitą žodžių-
Lauko akmenų...