Besiklausant lyrikos

Krenta poeto žodžiai
kaip prinokę varpos
  nuo dalgio kirčių...
Švelni lyrika girdis.
Krenta subrandintos
  mintys ir godos,
   jaudindamos širdis.
    Rodos, - lyg upelio čiurlenimas
     salėje girdis.
Plazda gyvas nerimas
paukščio sparnais
  poeto lūpose,
   bet ir vėl giedra ir ramybė
    pro debesis šviečia...
Neramios ir šiltos
poeto mintys
  nejučia klausytojų sielas
   paliečia.
herbera