Besiklausant lyrikos
Krenta poeto žodžiai
kaip prinokę varpos
nuo dalgio kirčių...
Švelni lyrika girdis.
Krenta subrandintos
mintys ir godos,
jaudindamos širdis.
Rodos, - lyg upelio čiurlenimas
salėje girdis.
Plazda gyvas nerimas
paukščio sparnais
poeto lūpose,
bet ir vėl giedra ir ramybė
pro debesis šviečia...
Neramios ir šiltos
poeto mintys
nejučia klausytojų sielas
paliečia.