Jeigu būtum viena, kaip tada,
kai nuo pat sutvėrimo
Gėrei šventąją dvasią, kvepėdavai
medų..
Saulės pirštuose žaidžia lašai
sidabriniai –
Vidury balto lauko obelėlė
užaugo..

Sulaikyk mano ranką neskint
paskutinio,
Saulėj žiemą sunokusio, rausvo,
kybančio, mažo.
Lūpos trokšta priglust, prasivert,
gauti nuodėmę..
Vidury balto lauko, vidury
balto kelio..

Saulėj nokęs, susirpęs, šalnos
aitrą iškando.
Švelniai slysčioja pirštais, alkį
valdo ir bando...
Nežiūrėk į mane taip,
neatimsiu, neliesiu.
Baltos rankos paglosto šaką
sausą ir liesą.

Aklos motinos akys
Sausos, žievinos lūpos,
Vidury balto lauko
Sups toliau obuoliuką.