Pažeminta!
Atstumta!
Pamiršta!
Vargšele, tu mano vargšele!
Šlapia, purvina kaip kokia višta,
Pagaikščiu ištraukta iš balos.

Ir pikta tikrai, ir labai gaila.
Bet kur dabar tave bedėsiu?
Vedu pirtelėn kaip kokią kvailą
Ir vanta gerai
              išvelėsiu.

Tik nesriūbauk kaip mažas vaikas,
Daugiau neleisiu tavęs skriausti!
Sielos kamputy –
              laimės padraikos...
Gyvenk, meile,
              kad širdelės neskaustų!