Matei, kaip pakerpa
           Angelui sparnus?
           Jis nedejuoja. Stovi nuolankus.
           Tik plunksnos tyliai groja,
           Sklęsdamos ramiai.
           Ir kiekviena nata plevena atskirai.
          
    
           Gal išgirdai ir tu bent vieną
           Jų savam sode?
           Jos sklando lyg balta ir kenčianti
           Dvasia.
           Jei rytą pamatysi verkiant vyšnią,
           Tikėk, tu angelą regi
           Į žemę grįžtant.