Lijo. Per naktį tik lijo.
Veidu lašai bėgo, bėgo...
Vieną, tą vieną leliją –
Baltą, oi, baltą – lyg sniegas –
Rankos apglėbę vis laikė.

Nešė, vai, vandenys nešė –
Upė net šniokštė užkimus...
Debesys dangui parašė
Dvigubą mano likimą –
Buvusiam, būsimam laikui.

Akmenys ritos nerangūs –
Krantą išardė smėlėtą.
Laikė pamėlusios rankos
Tai, kas nebuvo pasėta –
Vienišą užmirštą daigą.

Naktys žaibais apsivijo,
Spjaudės perkūnas supykęs.
Vieną, tik vieną leliją –
Tą, kuri man dar išliko –
Glosčiau lyg nuskriaustą vaiką.
......................................................

Atnešė rudenio rytas
Šalną taip skaudžią ir šaltą.
Laikas dalim padalytas
Baltą leliją pakando.
Baigės, jau vasara baigės...