ir viskas prasideda ten,
           kur kažkam
               pabaiga. /V.K/


stigmos veriasi ant rankų
toks noras pražūtingas
įrašinėti tavo kvėpavimą
ženklais ant savo odos
mirusio dūmai balti
smilkalais surenkamas ilgesys
irgi rūksta baltai pakvimpa
gatvės vašku kur plytelė
sako – kažkam dar rūpi –