Aš sugrįžtu -
ramybės pataluos sumerkiu kojas,
dar aidi tolumoj dienos garsai:
iš nerimo ir šurmulio sudėtas gatvės veidas,
ant medžių susagstyti paukščių ir žmonių balsai.
Melsvas užuolaidas
               skalauja vėjo bangos,
                           nakties vėsa alsuoja
                                            tvankūs kambariai.
Pro pravirus mažyčio miegamojo langus
visas mintis išbarsčius aitvarais
ant juodo pergamento lapo
akloj tamsoj išlaisvinu savas akis...
Stveriuosi kvapo bitėmis aplipusių monardų,
nors nematau, kur veda spiečiaus kuždesys,
nedrįsčiau tarti žodžiais, kad tai sapnas,
tikiu, dar liko žingsnis arba trys - - -
juk mano pranašas jau švelniai liečia delną,
į ateitį šiąnakt jis dovanaĩ atvers slaptas duris.