Tamsiaplaukė naktis atmintin įrašys                        
Ko taip troško širdis, ji iš džiaugsmo suklyks.
Aižės juodas dangus, dar neskilęs perpus,
Rytas blyksi sprangus, vers palaimos vartus.

Dar pabūk, neišeik, o valdove naktie,
Dar žvaigždžių negesink, dar netarki sudie:
Čia be galo saldu, be pelyno medus,
Tavo kūnas grakštus mano rankoms valdus.

Neatlėgsta aistra, mums lemties dovana,
Bet lemtinga klasta pasakys jau gana:
Būt palaimos šaly, amžinai negali,
Tai mirtingo skirtis – kol esi, tol kely.

Apkabinki karščiau, net už mirtį stipriau,
Mums nereikia dangaus, mus juk žemė priglaus.
Bučinys kaip ugnis, rankos glėbę nukris,
Tarsi lūžę sparnai, baltagulbiai kaltai.