paralelinės liūtys veiduose
  aprimsta
          sustingsta
                      ir  tyli
prispaudžiu rankas prie miestų
jaučiu kaip dienos virpa

blėsta kristalai akiduobėse
                       užmiegi
nerašyti lieka akivarų traktatai
                                    gęsta
svilusio sparno žuvėdros
pamirkymai

pro pergamentinį stiklą
   gailiai laižau mėnulį atspindžiais
       alsuoja rūku šilkinio mūro koplyčios

sustingę vakarai rymo tarpuvartėse
  džiovina stingulį pasąmonės kriptose
bet taip skaudžiai
                  miražai nyksta
    lietaus atvirutėse