kas tavyje
įspaudžia amžinybės pėdas?
tyli?
juk ir tu nežinai.
tik jauti,
kaip kvėpuoti
patampa lengva.

kas tavyje
uždega amžiną ilgesį
nepažintų aukštumų
katras nežinia
ar kada pamatysi?
žiūrėk.
tu -
vėl keliesi.

negali pakęsti
to nuolankumo
įausto
kiekviename atodūsyje
ne mano
tavajame
nebekalbėsiu

širdimi patyrei
atsakymus,
taip ir nedrįsusius
lūpomis prasiverti
dar lūkuriuojančius
iki tavęs
iki ryto