Pelėsiukais mano pirštai apsiklijavę,
Per ilgai norėjau gelbėti sliekams
Jų besidalijančias gyvybes,
O dabar pirštinę turėsiu nešiotis,
Nes sliekai pakvaišo.
Galvoja, kad aš jų mama.

Ir jei norite žinoti,
Tai mano sliekai ne iš biologijos vadovėlio,
Ir nėra pirmo plukių lietaus vaisius.

Mano sliekai yra elegantiški:
Sliekės blakstienomis dažytomis,
Jų vyrai frakuoti.
Sakote belyčiai?
Kokia neteisybė, jei Jus tokias apšaukčiau,
Negaučiau į snukelį?

Aš testuoju juos,
Žiūriu reakcijas:
Kur vyr., kur mot.
Dedu meškerę ir lūpdažį.
Ir apsuku į katrą pusę eina-
Ten savo likimą randa.

Sliekų narveliai iš veidrodžių sulituoti,
Mano altanoje pastatyti.
Nieko jiems netrūksta, o aš gauti nieko negaunu.
Na ir kas?
Užtat aš sliekų karalienė!