Iš ryto užkandžiui ant stalo žinios vakaro,
puodely skystis balkšvas... gal kava latte?
Šviežiai naujienos kvepia, uostau – rašalas...
o ant palangės spokso ta pati riebi katė.

Ir avinams vėl horoskopas permainų nepažada –
pasiūlo pagalvot ir nesielgt neatsakingai.
Dar puslapį verčiu atgal, o čia – neklaužada
mergaitė o–lia–lia naujus matuojas stringus.

Neapsikentusi katė nagais jau stiklą gremžia –
vienintelį jai savo sumuštinį atiduodu.
Savižudį, nušokusį nuo tilto, upė pasiglemžia,
bet apsidraudęs buvo – artimiems paguoda...

O Lietuvą jau raiko gabalais – parduoda,
tikiu – rytoj dar pamatysim ko nematėm,
nenoriu tik išvyst voratinklio ant kavos puodo
ir žvelgt, bet alkanai pro langą į tą pačią katę.