Gandras ir varlytės
Vos pavasaris pražydo,
Busilas namo parskrido,
Ir dabar jau prie Lazdijų
Visos varlės šelmio bijo.
Plast paplast dibu dibt
Bijo iš vandens išlipt.
Vaikšto gandras atsipūtęs,
Žalios varlės ilgšiui rūpi.
Patykos žolėj, pagaus,
Pamėtės ligi dangaus,
O tada vėl kapt snapu...
Dreba varlės, joms kraupu.
Kurkė vargšės kol užkimo,
Sušaukė susirinkimą
Ir susitarė varlytės,
Gandrą reikia išvaryti.
Plast paplast dibu dibt
Reiks papievius jam palikt.
Te jis skrenda nuo Lazdijų
Į Alytų per Seirijus,
Nes pakrantėj tarp gėlių
Prisodinsim dilgėlių.
Nusidilginęs blauzdas,
Jis daugiau varlių neles.
Gandras pievomis žirglioja,
Dilgės laižo ilgas kojas...
Liūdna vargšui prie Lazdijų
Skris Alytun per Seirijus.
Dibu dibt plast paplast
Juk nėra jam čia ką lest.
---------------------------
Gal matei kaip iš Lazdijų
Gandrą varlės išsivijo?