Kuo smulkiau išsidalinam,
Tuo lengviau į karstą gulam.
Į šilkus išmainę liną
Brolį kinkom tarsi mulą,

Kad puikybės kraitį vežtų -
Kaip į pragarą be pulko?
Kelias ilgas.Ratai braška.
Širdį, ne akis uždulka.

Mirtinos vienatvės dykros.
Vaikšto ten dievai, ne žmonės.
Ašarą nors vieną tikrą
Kas turės po šios kelionės?

Melsim užmaršties kaip glaisto
Nuodėmėms gausioms paslėpti,
Nors nėra kuo sielą laistyt,
Kai pamirštame mylėti.