Laiku pakėliau
Akis į aukštį,
Akys pagavo
Mojuojantį paukštį...
Taip, ne lizde sėdintį,
Ne stogais ropinėjantį -
Skrendantį, skrendantį,
Skrendantį
Per pavasario langą
Mano pirmąjį gandrą.

Geras ženklas!
Reiškia, ir aš
Namuose nesėdėsiu,
O plasnosiu, skrajosiu,
Plazdėsiu.
Aukštai kilsiu,
Toli skraidysiu,
Laisvai tūpsiu,
Skaudžiai nukrisiu...

Ir vėl kelsiuos,
Kilsiu
Ir skrisiu,
Skrisiu,
Skrisiu...