Mano tikrovėje medžių nedaug
Daug žolės
Bet ji - reta
Nors nenuganyta

Kartais gera prisiglaust prie kamieno
Lygaus ir vėsaus
Arba randuoto, grublėto
Bet tikro

Mano tikrovėje vilkai - retenybė
Nes tie, kurie laiko save medžiotojais
Tėra baikštūs maitėdos
Vengią saulės

Kartais taip gera patirti pasalą
Jausti tykius žingsnius
Kurie net samanų
Neįspaudžia

Pajusti dantis ant sprando
Ir sieloje patirti
Ką reiškia save atiduoti
Kad kitas gyventų