lyg ir apie Feniksą
Girta, o gal tiesiog taip ypatingai pakvaišus, ji skaitė savo delnų linijas. Jos žadėjo ilgą gyvenimą, daug laimės, tikrus draugus, mylimus žmones aplink..bet tos linijos neturėjo starto. Iš kur visa tai turėjo atsirast?
Ji meldėsi ir darė tai kitaip, nei kiti. Ji tikėjo, tik daug karščiau už visus likusius. Jos rankos buvo gražiai išdabintos, išbučiuotos likimo, bet ji nežinojo ką jomis paliesti. Nesuprato, kam paduoti savo rankas, nematė parklupusių, nes pati buvo žemiau visų jūsų.
Ji tik mojavo ir dainavo savo dainas apie meilę, klausydama aido iš už kitų galaktikų. Ji tik mojavo savo baltais delnais, raštuotais it okeano dugnas.
Jos rankos švelniai liūliavo glostomos šilto vėjo, laukdamos, kol kas paims jas ir ištrauks ją iš tos aukštos žolės. Pabučiuos ir pasijuoks, kad laikas eiti paspardyt akmenis palei krantą.
Girta, o gal tiesiog taip ypatingai pakvaišus, ji skaitė savo delnų linijas. Jos žadėjo ilgą gyvenimą, daug laimės, tikrus draugus, mylimus žmones aplink..bet jos rankos buvo nukirstos jums.